kengė

kéngė sf. (1) K, kengė̃ (4) KI592 1. geležinis ar medinis kablys, įkaltas ppr. į sieną kam pakabinti ar pririšti: Kabink kepurę ant kengės Mrj. Ant kéngės pasikabinę pantį veja J(Erž). Ištrauk kéngę iš sienos – ana nėkam nereikalinga Pln. Jis nuo kengės nusikabino kardą rš. 2. geležinis kablys, kalamas į staktą durims įkabinti, vyris: Įkalkiat į šulą kengę, reik duris įkabinti Šv. Stipriai įkalk kénges, kad durys neiškristų Ms. Kéngė nulinko – durys nebeužsidaro Plt. 3. R231, Škn, KlvrŽ durų staktoje įkaltas kablys, už kurio, duris uždarant, užsikabina užkaištis: Kéngė durų, kur klembaris užsikabina J. Klembaris už kéngės neužkrinta J. Drabužį parplėšiau ant kéngės J. Kažin kas nulenkė kéngę, kad negal nė durų uždaryti Kl. 4. KI592 geležinė kilpa, įkalama durų staktoje, duris uždarius, spynai įkabinti: Kéngė suriesta, kur spyną įdeda J. 5. geležis, kuri jungia duris su siena užrakinant duris spyna: Uždaryk duris ir uždėk kéngę Lš. Kai darai duris, tai kéngė ir maskatuoja Kkl. Svirno duris uždaryk ir kengę uždėjęs pakariamąja spyna užrakink Ign. Prabajus labai platus – tik tik užlenda kéngė Trgn. Tik kengė̃ užmesta ir šiupuliu užkišta, tai reiškia – netoli kur išėjus Lkš. 6. geležinė kilpa ratų rodikliui priveržti: Su kénge priveržia dyselę ratų, kad nekledaruotų J. Priveržk kengę, kad dyselys neišsitrauktų Pžrl. Dišlius pritvirtintas kenge Grk. 7. girnų gervelė miliniui įstatyti: Kengė̃ prie girnų įdėt miliniui Br. Atnešk dratą – kengelę reik pririšt Lkš. 8. skląstis, velkė: Kaip užsklęsi duris, jeigu kengė nulūžusi! Tv. 9. Brs palto diržas tik užpakalyje, skląstis, velkė: Pasiuvo paltą su kengè Grš.